Japonų virtuvė visada išsiskyrė iš kitų pasaulio šalių savo unikalumu. Taip, galima sakyti, kad tarp kitų Azijos regionų yra daug panašumų, nepaisant to, reikia nepamiršti, kad būtent Japonija yra viena iš pagrindinių, sudaranti virtuvės visa ko pagrindą. Nauji skoniai visada atrandami vakariečių gomuriui, minimaliai perdirbant jūros gėrybes ir kitą, natūralų maistą.
Natūralumo ir vidinės pusiausvyros išlaikymas skonyje:
Japonai žino, kas prie ko dera, todėl ir išeina santykis atvaizduojantis natūralumą ir harmoniją. Be kita ko, Japonija yra viena iš nedaugelio Azijos šalių, kurioje prieskoniai naudojami saikingai, norint išlaikyti kuo autentiškesnį ruošiamo maisto skonį. Harmonijos pliūpsnis bevalgant japoniškus sušius, ar kitus tradicinius patiekalus, siejamas su gamta. Japonijoje mėgstamos jūros gėrybės ir žuvis, o maisto ruošime pirmumas teikiamas neapdorotam maistui, tada tik lengvai keptam, ir galiausiai virtam.
Maisto pavaizdavimas metų sezoniškumui pabrėžti:
Estetinė maisto išvaizda taip pat siejama su gamta ir sezoniškumu, tai japonams yra ypatingai svarbu. Kiekvieno sezono metu naudojami atskiri indai, atvaizduojantys gamtos metų laikus. Net ruošiant desertus visada japonai juos papuošia ornamentais arba priskiria tam tikrą formą, papuošimai gali priminti šaltą sniego pusnį, žydinčias sakuras, hortenzijas. Vizualioji maisto dalis yra svarbi japonams, nes jie pirmiausia valgo akimis, o jeigu patiekalas neskaniai atrodo, gali jo nesuvalgyti.
Arbatos ruošimo tradicijos Japonijoje:
Arbata ruošiama šioje vietovėje nuo neatmenamų laikų, o arbatos gėrimo ir ruošimo tradicijos liko beveik nepakitusios. Dar XIII a. arbata paplito ir buvo pamėgta dėl savo gydomųjų savybių, todėl nėra ko stebėtis, kodėl būtent Japonijoje ji yra taip vertinama. Arbatos paruošimas ganėtinai paprastas: užpilami džiovintos arbatos lapai indelyje arba pačiame arbatinuke. Po penkių amžių, po arbatžolių išpopuliarėjimo vietovėje, atsirado taip pamėgta žalioji arbata, kuri šiai dienai yra neatskiriama kultūros formavimosi dalis. Japonijoje geriama specialiai paruošta žalioji arbata, kuri dar vadinama matcha: ji sutrinama, o gautas mišinys užpilamas šaukšteliu vėsiu vandeniu ir trinamas toliau bambuko šluotele, pakol išgaunama žalia spalva. Tradiciškai pagaminta žalioji arbata yra labai stipri, simbolizuojanti meną, kultūrą, literatūrą, filosofiją ir religiją.